Mes papasakosime Jums stebinančią nepaprastos moters likimo istoriją.

Per vieną dieną, kai jai buvo 17 metų, ji gavo dvi žinias. Pirma – ji įstojo į Medicinos institutą, antra – pagal pistologijos rezultatus jai nustatyta baisi diagnozė – limfosarkoma.
Ši mergina buvo vardu Nona.

Operacija su vietiniu nuskausminimu tęsėsi 2 valandas. Kai pradėjo gremžti kaulą, taip skaudėjo, kad į riksmus subėgo visas skyrius. Lygiai po savaitės operaciją teko pakartoti, nes prasidėjo pūliavimas. Pūvančios mėsos kvapas persekiojo ją dar daugelį metų. Skausmai kankino nuolat. Nuskausminamieji nepadėdavo. Ji nustojo valgyti.

Greitai progresuojantis navikas smaugė merginą. Navikas buvo surištas su miego arterija, ir galimybė atlikti radikalią operaciją buvo nulinė. Paskyrė švitinimą, viliantis kad navikas sumažės, – be rezultatų.

Nusprendė naudoti hormonus… Kūnas išbrinko, veidas tapo mėnulio formos,  o vėliau hormonų perdozavimas iššaukė pūlingą išbėrimą, kuris pamažu virto visą kūną dengiančiais šašais.  Atsirado tachikardija, dusulys, kaulų skausmai ir silpnumas. Po šešių mėnesių, praleistų ligoninėse, Noną išrašė namo mirti. Ji jau negalėjo pati vaikščioti. Draugai ir giminės ateidavo atsisveikinti. Visi išeidavo apsiašaroję. Nerealių pastangų dėka jos mama įtikino gydytojus atlikti dar vieną operaciją. Vakare prieš operaciją visas skyrius įkalbinėjo Noną nukirpti kasą. Ji pasakė: „Ne!“, įdėjusi visą savo priešinimosi mirčiai jėgą. Ryte užėjo tėtis ir apavė jos vieną koją baltu bateliu, kitą – raudonu. Ir pasakė: „Kad tu, dukrele, sunešiotum juos iki skylių“.

Po penkių su puse valandų nuo operacijos pradžios išėjo profesorius: „Galas! Aš kliudžiau miego arteriją, ir mergaitės minutės suskaičiuotos“. Tėtis apalpo. Bet Dievas nepaliko merginos, ji nemirė. Virš jos palinko gydytojai. Šaukė: „Nona, Nončik, ar girdi!“. Ji instinktyviai pakėlė galvą ir … raištis nusidažė raudonai. Puolė ruošti operacinę. Bet jaunas organizmas toliau kovojo už gyvybę.

Kas toliau? Cheminė terapija! Prie nuolatinio dusulio prisidėjo varginančio pykinimo jausmas. Po savaitę trukusios cheminės terapijos ji tapo griaučiais su juodais ratilais aplink akis ir didžiuliu naviku ant kaklo. Veidas buvo apaugęs juodais pūkiniais plaukeliais dar po hormoninės terapijos. Plaukai slinko kuokšteliais, stora kasa virto plona kasele. Veidrodį palatoje nukabino ir išnešė. Liga nesitraukė.  Tradicinės medicinos atžvilgiu  viskas buvo padaryta! Liko tik tikėtis stebuklo. Ir stebuklas įvyko. Jos noro gyventi, mamos nepailstamos energijos ir optimizmo, močiūtės maldų dėka ji liko gyva, pasisvečiavus pas mirtį!

Praėjo daug metų, mergaitė užaugo, baigė institutą, tapo gydytoja, bet ir iki šiandienos ji nepamiršo žodžių: „Jos dienos suskaitytos“. Būtent jie vadovavo ir vadovauja jos gyvenimui, darbui. Negalima sustoti, negalima leisti kad šie žodžiai būtų ištarti kaip nuosprendis prie ligonio lovos.  Ji įsitikinusi, kad tam jinai išgyveno ir dabar turi padėti išgyventi kitiems.

Ta mergaitė buvo Nona, Daktarė Nona, kaip ją vadina dabar. Dėkinga už savo gyvybę, ji sukūrė preparatus, kurie padeda daugeliui žmonių atrasti savo nuosavą sveikatos ir ilgaamžiškumo kelią. Šiandien Daktarė Nona žymi mokslininkė, daktarė, Rusijos gamtinių mokslų Akademijos akademikė, Nju-Jorko technologinių ir visuomeninių mokslų  Akademijos akademikė, vadovaujanti mokslinių tyrimų laboratorijai „Lenom“ Izraelyje. Ji daugiau kaip 60 mokslinių darbų, pristatytų tarptautiniuose simpoziumuose,  autorė.  Už jos  nuopelnus Izraelyje jai suteiktas  „2000 metų moters“ titulas. Būtent Daktarė Nona vadovavo mokslininkų, atradusių Bioorganinį mineralinį kompleksą, grupei. Šis atradimas ateityje atnešė produkcijai „Dr.Nona“  pasaulinę šlovę.